BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


Kanalizacinio vandens transportavimo pajėgumai

Gerai sukonstruotame kanalizacijos tinkle visas priemaišas, tiek lengvesnes, tiek ir sunkesnes, turi transportuoti vanduo. Jei to nėra, pirmiausia iškrinta iš vandens sunkiausios priemaišos, sudarydamos dugne sluoksnį nuosėdų. Nuosėdos sumažina vamzdžio skersinį pjūvį, trukdo vandeniui judėti ir tuo padidina tinklo eksploatacijos išlaidas.
Kanalizacinio vandens transportavimo pajėgumui užtikrinti kanalai statomi, prisilaikant tam tikrų minimaliu nuolydžiu ir vandens greičių. Tuo kanalizacijos tinklas apsaugomas nuo nuosėdų susidarymo ir pasiekiamas vadinamasis kanalų valumas.
Minimalūs vandens greičiai, kurie trukdo nuosėdoms kanaluose susidaryti, vadinami valymo greičiais.
Nustatyta, kad nuosėdos dažnai susidaro ir esant valumo greičiui. Tai būna todėl, kad dideliais kiekiais kanalizaciniame vandenyje esančios priemaišos žymiai padidina vadinamąjį šiurkštumo koeficientą, ir, tuo būdu, vandens judėjimo režimas kanalizacijos tinkle pasidaro turbulentinis (sūkurinis). To reiškinio priežastis iš dalies yra ir tai, kad vanduo išleidžiamas į kanalus neišlygintas, ir vandens judėjimas kanaluose negali būti laminarinis.
Turbulentinis vandens judėjimo režimas ypač ryškus mažųjų skersmenų vamzdžiuose, kur paprastai būna nedaug vandens.
Turbulentiniam vandens judėjimo režimui kanalizacijos tinkle susidaryti padeda šie
a) vandens paspyrio susidarymas šoninių kanalų prijungimo vietose;
b) paspyrio susidarymas kanalų pasisukimo ir kritimo vietose;
c) įvairūs nuolydžiai to paties tinklo kanaluose ir įvairus kanalų, šulinių dugno ir sienų šiurkštumas;
d) įvairūs statybos defektai kanaluose ir kontrolinių šulinių latakuose (profilio susiaurinimai, iškylos dugne, atvirkštiniai nuolydžiai ir kt.).
Ypač žalingas yra paspyrio susidarymas, nes dėl jo sumažėja vandens greičiai ir kanaluose susirenka nuosėdos.
Kanalizacijos vandens tekėjimo greičiai, kanalų pripildymai, nuolydžiai ir skersmenys
Skaičiuotinas vandens tekėjimo greitis imamas toks, kad būtų išlaikytas kanalo valumas ir kad pasirinkto skersmens kanalu galėtu būti praleistas reikalingas vandens kiekis. Daugėjant vandens kanale, turi didėti kanalo skersinis pjūvis ir vandens tekėjimo greitis.
Minimalus vandens tekėjimo greitis kanale imarnas iki 500mm skersmens vamzdžiams 0,7 m/sek ir nuo 500 mm skersmens - 0,8 m/sek.
Siekiant apsaugoti kanalų dugną ir sieneles nuo mineralinių priemaišų mechaninio veikimo, špižiniuose ir plieniniuose vamzdžiuose maksimalus vandens tekėjimo greitis leidžiamas ne didesnis kaip 8 m/sek, degto molio (keraminiuose) vamzdžiuose 5 m/sek, o betoniniuose, gelžbetoniniuose, asbocementiniuose vamzdžiuose ir plytiniuose kanaluose - iki 4 m/sek.
Vamzdžių ir kanalų skersiniai pjūviai skaičiuojami maksimaliam vandens kiekiui praleisti, kreipiant dėmesį į pritekėjimo svyravimus per parą ir valandą. Norint turėti tam tikrą vandens atsargą (galimiems vandens pritekėjimo į tinklą padidėjimams), skaičiuojant kanalus, imamas tik jų dalinis pripildymas. Be to kanale virš vandens paviršiaus paliekamas laisvas tarpas orui judėti - kanalizacijos tinklui ventiliuotis.
Mišriajai kanalizacijos sistemai ir lietaus kanalizacijai imamas pilnas kanalų pripildymas.
Minimalus kanalų nuolydis imama, toks, kad susidarytų didžiausias vandens greitis ir nereikėtų didelio kanalo įgilinimo, pakeliančio kanalo statybos išlaidas.
Viršutiniuose kanalizacijos tinklo ruožuose, kur vandens paprastai būna mažai, galima būtų pasitenkinti labai nedidelių skersmenų vamzdžiais, bet, turint galvoje tai, kad kanalizaciniame vandenyje yra daug įvairių priemaišų, kanalų eksploatacijos patogumo sumetimais imami nustatyti minimalūs vamzdžių skersmenys. Kiemo kanalizacijos tinklui minimalūs vamzdžių skersmenys imami nuo 125 iki 150 mm, kvartalinei kanalizacijai - 150-200 mm ir gatvės kanalizacijai -200–250 mm.

Patiko (0)

Rodyk draugams