BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


Suvokimo ryškumas priklauso nuo žmogaus regėjimo savybių

Suvokimo ryškumas priklauso nuo žmogaus regėjimo savybių. Pavyzdžiui, trumparegis vairuotojas blogai mato kelią, tačiau gerai mato prietaisų parodymus. Toliaregis vairuotojas, atvirkščiai: ryškiai mato kelią ir blogiau prietaisų parodymus.

Teisingas erdvės suvokimas priklauso nuo vairuotojo patyrimo. Pavyzdžiui, pradedantis vairuotojas, nesugebėdamas teisingai nustatyti kelio pločio, nepagristai sumažina greitį arba net sustoja keliui susiaurėjus, be reikalo signalizuoja garsiniu signalu. Tik patyrimu įgyjamas sugebėjimas teisingai nustatyti atstumus. Klaidingai nustatyti važiuojamosios kelio dalies plotį gali ir patyrę vairuotojai, kai jie, anksčiau vairavę - mažesni automobilį, pradeda vairuoti didesni ir atvirkščiai.

Paprastai reikia padirbėti dvi tris savaites, kai kada ir ilgiau, kad vėl būtų galima pasitikėti savimi ir pakankamai tiksliai nustatyti atstumus.

Didėjant važiavimo greičiui, vairuotojas savo žvilgsnį nukreipia - tolimesnę kelio atkarpą. Kuo toliau perkelia žvilgsnį vairuotojas, tuo platesnę kelio atkarpą jis mato, tuo daugiau objektų patenka į jo regėjimo lauką. Kai atstumas 30 m, vairuotojas mato 1,5 m pločio kelio ruožą, kai atstumas 100 m - 5 m ir kai atstumas 500 m - 16 m. Kad galėtų saugiai aplenkti priekyje važiuojanti automobilį, vairuotojas turi matyti prieš save 600-800 m kelią. Tuomet eismas, yra saugiausias. Kai eismo sąlygos nesudėtingos, vairuotojas daugiau dėmesio skiria tolimesnėms kelio atkarpoms, todėl suvokimas yra racionalesnis.

Svarbią informaciją vairuotojui suteikia kelio ženklai. Jų suvokimo ryškumas ir greitis labai priklauso nuo ženklų dydžio ir atstumo iki vairuotojo automobilio greičio, taip pat nuo raidžių arba simbolių kontrastingumo. Pavyzdžiui, laiko skirtumas, suvokiant ženklus, kai jie kontrastingi ir nekontrastingi, gali būti labai didelis (0,6-0,7 s).

Automobilių supirkimas Vilniuje

Atstumo iki daiktų vertinimui turi įtakos jų spalva. Pavyzdžiui, atstumas iki tamsios spalvos automobilio (juodo, mėlyno) padidinamas, t. y. vairuotojui atrodo, kad automobilis yra toliau negu iš tikrųjų, o atstumas iki šviesiu tonų automobilio (ypač geltono ir raudono), atvirkščiai, atrodo mažesnis.

Kai kurių užsienio specialistų nuomone, racionaliai dažant automobilius, galima išvengti daug eismo nelaimių. Iš statistikos matome, kad ryškiomis spalvomis nudažyti automobiliai patenka eismo nelaimes 2 kartus rečiau, negu nudažyti neryškiomis spalvomis. Manoma, kad eismo saugumo požiūriu automobilius geriausia dažyti oranžine, raudona ir balta spalvomis.

Teisingas laiko suvokimas yra svarbi vairuotojo savybė. Sugebėjimas tiksliai įvertinti laiko intervalus, ypač automobiliui manevruojant dideliu greičiu, dažnai turi lemiamą reikšmę eismo saugumui. Automobilių, pėsčiųjų ir kitų judančių objektų greitis nustatomas iš akies. Sis sugebėjimas yra vienas iš pagrindinių, lemiančių vairuotojo meistriškumą. Netiksliai vertinant laiko intervalą, be reikalo skubama, staigiai manevruojama ir dėl to dažnai sukeliamos avarinės situacijos. Pavyzdžiui, daugumas vairuotojų lenkdami neteisingai nustato laiką ir automobilių greitį. Dažnai vairuotojai klysta, kai, ilgesnį laiką važiavę dideliu greičiu, ima ji mažinti. Pavyzdžiui, sumažinus automobilio greitį nuo 100 km/h iki 60 km/h, pastarąjį vairuotojai nepakankamai įvertina.

Rodyk draugams




Norint greitai ir galutinai įveikti šoninį slydimą, reikia patyrimo ir savitvardos

Norint greitai ir galutinai įveikti šoninį slydimą, reikia patyrimo ir savitvardos. Atlikdamas šio manevro pratimus, vairuotojas greitai išmoksta ne tik įveikti slydimą, bet ir nesuklysdamas nustatyti, ar gali jis įvykti tame kelyje ir tomis sąlygomis. Atsižvelgdamas į tai, moka pasirinkti automobilio važiavimo greitį, ypač posūkyje.
įveikti stiprų šoninį slydimą labai sunku, o kartais visiškai neįmanoma. Tuomet vairuotojas nebesuvaldo automobilio ir gali įvykti avarija. Todėl visus šoninio slydimo požymius būtina likviduoti iš pat pradžių, atitinkamai pasukant vairo ratą. Tačiau visada privalome pirmiausia pasirinkti važiavimo greitį, atitinkantį kelio sąlygas.
Automobilis daro posūkį
Kad vairuotojas išmoktų valdyti automobilį posūkyje, važiuodamas didžiausiu, bet saugiu greičiu, nors bendrais bruožais supažindinsime su reiškiniais ir jėgomis, atsirandančiomis, darant posūkį. Visa tai jam padės panaudoti teorines žinias praktikoje ir kiek galima saugiau vairuoti automobilį.
Mūsų aiškinimai supaprastinami, kad juos būtų lengviau suprasti. Jie turi duoti supratimą apie tai, kas neįprastai darosi su automobiliu.

Automobilių supirkimas Kaune

Sukant tokiu greičiu, kad išcentrinės jėgos veikimas būtų nežymus, priekiniai automobilio ratai pasukti tam tikru kampu, kurio reikia važiuoti kreive. Supaprastindami tarkime, kad abiejų priekinių ratų posūkio kampai vienodi; tai, beje, ne visiškai atitinka tikrovę.
Automobilio svorio centras G rašo tam tikrą apskritimą, kurio spindulys didesnis už kelio posūkio spindulį, o užpakaliniai ratai rašo mažesnio spindulio apskritimą, negu priekiniai.
Automobilio greičiui tiek padidėjus, jog atsiranda žymi išcentrinė jėga, padangos, liesdamos kelią, jau nerieda savo judėjimo linija. Automobilis pradeda slinkti judėjimo krypties liestine. Tai atsitinka dėl to, kad, veikiant išcentrinei jėgai, padangos paslenka į šoną, ypač tada, kai jų protektorius aukštas ir oro slėgis žemas. Vadinasi, automobilis įgauna pasvirimą važiavimo krypties atžvilgiu anksčiau, negu ratai ima slysti šonu. Šis reiškinys vadinamas automobilio nuvedimu. Jo dydis nusakomas kampu tarp rato plokštumos ir važiavimo krypties.
Kai posūkyje automobilis važiuoja greitai, bet šoninio slydimo dar nėra, jo užpakalinių ratų plokštumos ir važiavimo kryptis sudaro kampą a, o priekinių ratų plokštumos - tokį patį nuvedimo kampą a plius ratų posūkio kampas S. Kadangi automobilis tuo pat metu sukasi apie savo vertikaliąją ašį, einančią per svorio centrą, tad jo priekiniai ratai arčiau vidinio kelio krašto, negu važiuojant lėtai, kai nuvedimas būna nežymus.

Rodyk draugams




Būtina suvokti atsakomybę, kurios imamės lenkiančiojo vairuotojo atžvilgiu

Būtina suvokti atsakomybę, kurios imamės lenkiančiojo vairuotojo atžvilgiu, kai signalizuojame jam dešiniojo posūkio rodikliu.
Čia paminėtas posūkio rodiklio naudojimo atvejis nenumatytas kelių eismo taisyklėse. Tai ne privaloma taisyklė, o tik pageidaujamas mandagumas ir paslaugumas savo kolegos - vairuotojo - atžvilgiu.
Prieš darant bet kurį posūkį kairę ar į dešinę, būtina iš anksto signalizuoti apie tai posūkio rodikliu. Neperspėjus negalima niekur sukti, nes perspėjamojo signalo įjungimas yra šio manevro sudedamoji dalis.
Kadangi posūkio rodiklio signalas perspėja apie ketinamą posūkį, tad jį reikia anksčiau įjungti. Tai padaryti būtina, kad užpakalyje važiuojančių automobilių supirkimas Šiauliuose vairuotojai, kaip ir kiti eismo dalyviai, turėtų pakankamai laiko ir vietos atitinkamai susiorientuoti susidariusioje situacijoje.
Vėlyvas posūkio rodiklio signalo įjungimas yra didelė klaida, kuri gali sudaryti pavojingą situaciją. Juk visiškai nesunku perspėti apie judėjimo krypties keitimą iš anksto, likus didesniam atstumui iki numatomo posūkio vietos. Tas atstumas turi būti tiesiog proporcingas automobilio greičiui. Vien kelias, nuvažiuotas per vairuotojo reakcijos trukmę, kartais sudaro gana didelį atstumą nuvažiuojamą per 1-2s, o reikia dar palikti laiko kitiems vairuotojams, kad šie ramiai galėtų atlikti atitinkamus manevrus: pakeisti eismo juostą arba pristabdyti, kad nesudarytų pavojingos situacijos sau ir kitiems.
Savalaikis posūkio rodiklio įjungimas, prieš atliekant posūkį, ne tik numatomas kelių eismo taisyklėse, bet ir yra pagrindinis kultūringo automobilio vairavimo požymis.
Rekomenduojama laikytis tvirtai prigijusio principo, būtent: posūkio rodiklį reikia įjungti, iki posūkio likus du kartus daugiau metrų, negu mūsų automobilio greitis kilometrais per valandą.
Čia paminėtina klaida, kurią daro kai kurie vairuotojai (ypač taksi vairuotojai). Ji rodo žemą vairavimo kultūrą ir yra kelių eismo taisyklių pažeidimas. Tie vairuotojai, privažiavę prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, užima kraštinę kairiąją juostą. Kiti vairuotojai, artėdami prie sankryžos važiuoti tiesiai, pasirenka juostą, kurioje mažiausia automobilių (tiesiai galima važiuoti iš bet kurios eismo juostos, jeigu kelio ženklai nerodo ko nors kito). Jie, pavyzdžiui, užima artimiausią. juostą prie važiuojamosios dalies vidurio, nes automobiliuose, stovinčiuose šioje juostoje, neįjungti kairiojo posūkio rodikliai, vadinasi, jie turėtų važiuoti per sankryžą tiesiai. Kas gi atsitinka prie žalio šviesoforo signalo? Vairuotojas, stovintis su automobiliu artimiausioje juostoje prie važiuojamosios dalies vidurio, tik dabar įjungia kairiojo posūkio rodiklį ir ruošiasi sukti kairėn, tuo trukdydamas važiuoti tiesiai.
Tai tipiškas nekultūringo vairavimo ir kitų eismo dalyvių negerbimo pavyzdys.

Pamąstymui: Kartais sunku pradėti važiuoti ir įsibėgėti

Rodyk draugams




Pagrindinės taisyklės, kaip išvengti žaizdos užkrėtimo po automobilio avarijos

Pagrindinės taisyklės, kaip išvengti žaizdos užkrėtimo. Suteikiant pirmąją pagalbą sužeistajam, reikia laikytis šių taisyklių:
neliesti žaizdos rankomis, nes ant rankų odos yra daug mikrobų, kurie gali sukelti užkrėtimą;
neplauti žaizdos vandeniu, nes apie žaizdą esantys mikrobai bus nuplauti į žaizdą;
žaizdos netepti jodu, nes jis apdegina sužeistą paviršių. Jodu reikia patepti tik žaizdos kraštus ir odą apie ją
nevalyti užterštos žaizdos;
tvarsčiui naudoti sterilų bintą arba paketą, o jeigu jų nėra, bet kokį švarą audinį.
Pagrindinės tvarstymo taisyklės. Ant žaizdos uždedamas gabalas sterilios marlės arba binto, paskui vatos sluoksnis ir pritvirtinama bintu. Bintas vyniojamas iš kairės į dešinę taip, kad jo vijos glaudžiai liestų viena kitą ir persidengtų puse pločio. Bintuoti reikia pakankamai standžiai, tačiau bintas neturi įsiveržti į kūną ir trikdyti kraujo apytakos.
Sutelkiant pirmąją pagalbą, geriau naudoti individualų tvarstymo paketą, kuriame yra bintas ir dvi sterilios vatos-marlės pagalvėlės.
Žaizdos tvarstymas naudojant tvarsti iš individualaus paketo ant išorinių pagalvėlės pusių rodo, kur galima ją imti pirštais, kad nebūtų paliestas pagalvėlių paviršius, kuris bus dedamas ant žaizdos. Priklausomai nuo žaizdos dydžio pagalvėlės dedamos viena ant kitos arba viena šalia kitos taip, kad žaizda būtų uždengta, Paskui jos užbintuojamos pritvirtinant bintą smeigtuku, kuris yra pakete.
Pirmoji pagalba lūžus kaulams. Lūžiai (kaulų sužalojimai) skirstomi į uždarus, kai kaulas lūžęs, tačiau lūžio vietoje oda nesužalota, ir atvirus, kai lūžio vietoje yra žaizda, dėl kurios yra sunkiau suteikti pirmąją pagalbą ir gydyti. Lūžus galūnei, nukentėjusieji jaučia stiprų skausmą, galūnės iškrypsta ir lūžio vietoje nenormaliai juda.
Svarbiausias pirmosios pagalbos uždavinys - padaryti taip, kad lūžio vietoje galūnė nejudėtų. Tam tikslui ant sužalotos kūno vietos uždedamas įtvaras, specialiai padarytas iš turimų medžiagų (lazdos, lentos, pluošto rykštelių ir pan.). įtvaras uždedamas tiesiog ant drabužių. Kad nespaustų, po juo padedama vatos arba minkšto audeklo ir pribintuojama prie galūnės. Uždedant įtvarą, reikia stengtis, kad nors du sąnariai nejudėtų. Kai lūžis atviras, iš, pradžių reikia sustabdyti kraujavimą, uždėti ant žaizdos sterilų tvarstį, o paskui uždėti įtvarą.
Kai lūžęs stuburas, ypač svarbu tinkamai transportuoti nukentėjusįjį, nes yra pavojus, kad gali būti sužalotos stuburo smegenys. Nukentėjęs žmogus į gydymo įstaigą gabenamas ant neštuvų, kuriuose būtinai turi būti tvirtas pagrindas iš lentų, fanieros ir pan. Jeigu tokio pagrindo nėra iš ko padaryti, tai nukentėjusįjį neštuvuose paguldykite ant pilvo. Reikia vengti be reikalo jį vartyti ir perkėlinėti.

Kolegos teikia automobilių supirkimas Klaipėdoje paslaugas taip pat jie rašo apie saugos diržus, kurie reikalingi kiekviename automobilyje.

Rodyk draugams




AUTOMOBILIO PARDAVĖJO MEISTRIŠKUMO PSICHOLOGINIS PAGRINDAS

Automobilio vairavimo profesinis meistriškumas - tai toks vairuotojo pasirengimas, kai jis gali lengvai ir neklysdamas vairuoti automobilį, o esant reikalui maksimaliai panaudoti jo technines galimybes. Sugebėjimas teisingai ir greitai įvertinti kelio sąlygas bei numatyti galimus jų pasikeitimus ir teisingai spręsti taip pat rodo vairuotojo meistriškumą..
Pasak automobilių supirkimas Vilniuje supirkėjų vairavimo meistriškumas yra susijęs su vairuotojo asmenybe, jo įgytomis specialiomis žiniomis, mokėjimu bei įgūdžiais.
Žinios - tai automobiliui vairuoti būtinų vairuotojo įsisavintų žinių visuma.
Mokėjimas - tai žmogaus sugebėjimas praktinėje veikloje tikslingai naudotis specialiomis žiniomis ir įgūdžiais. Pavyzdžiui, kai vairuotojas savarankiškai vairuoja automobilį, jis jau yra pasiekęs tam tikrą mokėjimo lygi, t. y. įgijęs atitinkamų žinių ir įgūdžių.
Įgūdžiu vadinamas veiksmas, kuriam pratybomis buvo suteiktas tam tikras tobulumas. Geras įgūdis tai teisingi, greiti ir ekonomiški veiksmai. Fiziologinis įgūdžių pagrindas yra galvos smegenyse susidariusi sąlyginių refleksų sistema, kuri atsiranda daug kartų ir tam tikra tvarka kartojant veiksmus.
Geriausiai ištirtas judesio įgūdžio formavimo procesas. Šiame procese galima skirti tris etapus.
Pirmasis etapas tai atskirų judėjimo elementų tyrimas ir atskirą dalinių veiksmą sujungimas į visumą. Šiam etapui būdingi nereikalingi, betiksliai judesiai. Pavyzdžiui, pradinėje mokymo stadijoje besimokantis vairuoti automobilį asmuo būna pernelyg įsitempęs, stipriai spaudžia vairą, dažnai atlieka trumpus sukimo judesius, staigiai ir netiksliai perjungia valdymo svirtis. Visus judesius kontroliuoja akimis.
Antrajame etape kartojant pratimus, nereikalingi ir betiksliai judesiai išnyksta, palengva formuojamas dinaminis stereotipas. Šiame etape mokinio judesiai darosi vis tikslesni. Nereikalingi judesiai beveik išnyksta. Pamažu silpnėja regimoji veiksmų kontrolė ir stiprėja judamoji.
Trečiajame etape dinaminis stereotipas jau suformuotas. Daugumas veiksmų atliekami automatiškai t. y, nedalyvaujant sąmonei, kuri atlieka tik kontrolės funkcija. į šią įgūdžio formavimo stadiją įtraukiami sudėtingi elementai, kad įgūdis turėtų daug variantų, t. y. kad jis būtų naudojamas įvairiais būdais, įvairiomis praktinės veiklos sąlygomis. Mokinys tobulinasi važiuoti sudėtingu keliu, intensyvaus mašinų eismo sąlygomis, naktį.
Įgūdžiai formuojasi pratybų metu, t. y. kartojant veiksmus, tobulinant jų atlikimo būdus. Tačiau toli gražu ne kiekvieną veiksmo kartojimą galima laikyti pratimu. Kad kartojami veiksmai taptų pratimu, reikia išsiaiškinti siekiamo įgūdžio tikslą ir reikšmę, žinoti kiekvieno atskiro pratimo rezultatą ir pasitikėti savo jėgomis bei galimybėmis.

Kolegų straipsniu pasiremta - Vairuotojo darbingumas įtakoja automobilių supirkimą Vilniuje

Rodyk draugams