BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


Kompozicija vazoje kaip ir gėlių sienoje turi būti tvarka

Aukštose vazose puokštės komponuojamos, laikantis tų pačių principų, kaip ir žemose. Jos tinka puošti salėms, kambariams. Čia jos statomos ant stalo, aukštos keraminės - ant grindų.
Kad puokštė aukštoje vazoje būtų lengva, grakšti, viena gėlė neužgožtų kitos ir kiekvienas žiedas atrodytų įspūdingai, pravartu į vazos kaklelį įdėti keletą kryžmai sudėtų pagaliukų. Taip susidaro lizdeliai, į kuriuos sustatytos gėlės neliečia viena kitos. Jeigu vazos forma tokia, kad jos kaklelį negalima įdėti pagaliukų, tai jie dedami vazos vidų. Jei gėlė labai trumpu žiedkočiu, prie jo su vielele galima pririšti kitos gėlės ar šakos kotą, tik sutvirtinimo vietą reikia panardinti vandenyje. Vazoje įdėtą pagaliuką galima įsprausti perskeltos šakelės galą. Sakų ir gėlių kotai pjaunami įstrižai, kad vanduo lengviau patektų augalo vandens indus.
Puokštė aukštoje vazoje gražiausiai atrodys didelėje erdvėje, baldais neužgriozdintame kambaryje. Ją galima statyti ant grindų prie sienos, kur ji mažiausiai trukdys ir bus tinkamiausias fonas.
Vazos būna įvairaus aukščio, formos ir spalvų į vazą siauru kakleliu negalima merkti didelės puokštės: ji atrodys suspausta. Jai geriau tiks pora žiedų ir šaka. Aukštoje siauroje vazoje nepatraukliai atrodys apvali puokštė. Gėlės turi pratęsti vazos liniją ir formą. Plačiakaklėje vazoje įspūdingai atrodo didelė puokštė. Tokioje vazoje galima pamerkti daug žiedų ir jie netrukdys vienas kitam. Pūstoje apskritoje vazoje nekaip atrodys aukštos gėlės. Tokioms vazoms ypač tinka tulpės. Aukštaūgėms rožėms reikia aukštų siaurų vazų. Pakalnutės gražiai atrodys rutulio ar bokalo formos vazose. Juo vertingesnės ir gležnesnės gėlės, tuo grakštesnės formos turi būti indas. aukštas krištolines vazas geriau merkti lelijas ir gvazdikus. Pievų ir vienmetės gėlės gražiau atrodys paprastose plačiakaklėse keraminėse vazose. skaistažiedėms ir žydinčioms šakoms reikia parinkti tinkančias vazas.
Plono šlifuoto stiklo vazose geriausiai atrodys frezijos, gerberos. Šioms gėlėms taip pat labai tinka porcelianinės vazos. Kartais paprastoje keraminėje ąsočio formos vazoje labai gražiai atrodo pamerktos forzitijos, triskiaučio migdolo žydinčios šakos.
Aukštoje vazoje, kaip ir žemoje, puikiai atrodys gėlės, sukomponuotos su kitų augalų šakomis ir lapais.
Grakšti ažūrinė puokštė visada bus patrauklesnė už perkrautą.
Vazoje, kuri stovės prie sienos, komponuojama vienpusė puokštė. Ant stalo statoma puokštė turi būti vienodai graži iš visų pusių. Labai svarbu nepamiršti proporcijų. Jeigu iš 40 cm aukščio vazos tik 30 cm iškils gėlės, kompozicija nebus patraukli. Kuo platesnė aukšta vaza, tuo aukštesnė turi būti ir puokštė. Labai gražiai atrodo iš tokios vazos svyrančios šakos. Aukštoje vazoje kompozicija bus patraukli tada, jei, užmetus akį, atrodys, kad gėlės toje vazoje tarsi auga. Panašiai yra ir su gėlių siena, jeigu kažkurį gėlė nedera, siena tampa nepatrauklia.
Čia išvardyti tik keli gėlių ir vazų derinių pavyzdžiai. O variantų gali būti daugybė.

Rodyk draugams




Rožių sodinimas ir kiti darbai

Sodinimas.
Rožes galima auginti įvairiuose šiltnamiuose, svarbiausia, kad jos gauti pakankamai šviesos.
Šiltnamyje rožės gali būti sodinamos 120 cm pločio ir ne mažiau kaip 40 cm aukščio lysvėse arba lygiame paviršiuje. Racionaliausia viename šiltnamyje auginti vienos veislės rožes. Sodinimo schema ir tankumas priklauso nuo veislės biologinių savybių. Takus reikia daryti 50-55 cm pločio. Į 1 m2 naudingo ploto pasodinama 9-12 rožių. Labai augančių rožių tankiai sodinti nepatariama, nes išsikeroję krūmai stelbia silpniau augančius. Žemaūgės ir savašaknės rožės sodinamos tankiau (14-16 vnt./m2).
Pastaruoju metu rožės dar auginamos dviejų eilučių juostomis, kuriose atstumas tarp augalų 15-20 cm, tarp eilučių - 20-25 cm, o tarp kiekvienos juostos 80-100 cm. Taip pasodintos rožės gerai apšviečiamos saulės, todėl vienodžiau auga ir gerai šakojasi. Be to, jos geriau vėdinasi, būna sveikesnės, mažiau puola kenkėjai.
Vazonuose išaugintos skiepytos ir savašaknės rožės sodinamos su žemės gumulu. Duobių ar vagučių gylis ir dydis turi būti toks, kad jose laisvai tilptų šaknys ir jų galai nebūtų užriesti į viršų.
Įskiepyti rožių krūmai sodinami taip, kad skiepijimo vieta būtų 5 cm žemiau Substrato paviršiaus. Skiepijimo vieta iš pradžių žemėmis neužberiama, o paliekama duobutėje. Vėliau, rožėms pradėjus gerai augti, duobutė užpilama žemėmis. Savašaknės rožės sodinamos šiek tiek giliau, negu prieš tai augo. Pasodinus gausiai palaistoma. Po 2-3 dienų rožes reikia gerai apžiūrėti, per giliai pasodintas pakelti, o per sekliai - pasodinti iš naujo.
Temperatūra.
Tik ką pasodintoms rožėms pirmąsias 5 dienas šiltnamio temperatūra turi būti 20-22°C, o substrato - 16-18°C. Vengti skersvėjų. Vėliau, kol formuojasi krūmai, dieną temperatūra 18-20°C, o naktį - 16°C. Vėlesniu rožių vegetacijos laikotarpiu, kol išauga 0,7-1 cm skersmens žiedpumpuriai, šiltnamio temperatūra turi būti dieną 20-22°C, naktį - 18°C. Susiformavus žiedpumpuriams, temperatūra dieną 18°C, naktį 16°C. Esant žemesnei kaip 15°C temperatūrai ir didelei oro drėgmei, rožės dažniau serga grybinėmis ligomis.
Rožėms ilsintis optimali šiltnamio temperatūra 2-3°C, o substrato 5-6°C, tačiau praktiškai šito pasiekti neįmanoma ir paprastai ji laikoma 5-7°C.
Pasibaigus rožių poilsiui, kad sušiltų dirva ir išbrinktų žiedpumpuriai, pirmąsias 10 d. šiltnamio temperatūra turi būti 10-12°C, o vėliau reikia kelti iki 18 20°C dieną ir 15–16°C naktį. Kai žiedpumpuriai būna žirnio dydžio, esant būtinam reikalui, dienos temperatūrą galima sumažinti iki 16°C, tačiau tai nerentabilu, nes tada rožės žydės vėliau. Vasarą aukštesnė kaip 30°C temperatūra rožėms kenksminga, ypač tada, kai būna didelis jos skirtumas tarp dienos ir nakties. Šiuo atvejų šiltnamį tenka pritemdyti, o naktį išlaikyti ne žemesnę kaip 15°C temperatūrą.
Šviesa.
Didelės reikšmės rožių derliui ir kokybei turi šviesos intensyvumas. Žiemą papildomas švietimas lempomis DRLF-400 paankstina žydėjimą. Optimalus šviesos galingumas - 150-200 W/m2. Lempos turi būti pakabintos 70-100 cm atstumu nuo augalų viršūnių. Papildomai šviečiama tiek laiko, kad bendras dienos ilgis būtų 16 val. Pradedama šviesti, kai po poilsio išauga stiebai, turintys 4- 5 lapus.
Laistymas.
Substrate trūkstant drėgmės, susidaro didesnė druskų koncentracija, rožės blogiau auga. Per dažnai laistant, didėja ne tiktai grunto, bet ir oro drėgmė, todėl rožės pradeda sirgti. Geriau laistyti rečiau, tačiau taip, kad substratas vienodai sudrėktų visoje šaknų zonoje. Laistomo vandens temperatūra turi atitikti šiltnamio oro temperatūrą arba būti 2-3°C aukštesnė. Laistoma iš ryto, kad iki vakaro nuo lapų nudžiūtų vanduo.
Pavasarį rožės paprastai laistomos kartą per savaitę, vasarą kas 4-5 d., priklausomai nuo temperatūros, o rudenį ir žiemą 1-2 kartus per mėnesį. Besiilsinčios rožės nelaistomos.
Po poilsio pirmą kartą rožės gausiai palaistomos iki 30-35°C pašildytu vandeniu. Tada greičiau įšyla substratas ir išbrinksta pumpurai.
Rožėms labai trūkstant vandens nors ir trumpą laiką, gali paruduoti lapų pakraščiais. Kai jo tiktai šiek tiek trūksta, tačiau ilgesni laiką, susmulkėja lapai pradeda medėti. Vertėtų atsiminti, kad rožėms gali trūkti vandens dėl silpnos šaknų sistemos arba oro trūkumo žemėje.

Rodyk draugams